Tikėjimo liudijimas – Šahada

Tikėjimo liudijimas

Aprašymas: Tikėjimo liudijimas — yra vienas iš svarbiausių islamo aspektų, kurio pagrindu išvystyta visa islamo religija. Ši pamoka padės įžvelgti, koks yra jo svarbumas ir reikšmė.

Pamokos tikslas:

  • Suprasti tikėjimo liudijimo svarbumą

  • Suvokti tikėjimo liudijimo reikšmę

Arabiški terminai:

Šahada – شَهادَةٌ — tikėjimo liudijimas

Allah – الله — vienas iš Dievo vardų

Tauchyd   تَوْحِيدٌ  — Dievo vienumas (Allah)

Įžanga:

Islamo religijos šerdis yra sudaryta iš šių dviejų frazių:

1. „La illaha ill‘Allah” ( reikšmė: nėra kito dievo, išskyrus Allahą) – لآ إلَـهَ اِلا الله

2.Muchammedun rasūlul lah“ (reikšmė: Muchammedas yra Allaho Pranašas) –  محمدا رسول الله

Šios dvi frazės yra žinomos kaip šahada arba tikėjimo liudijimas. Ištardami šias dvi frazes mes išpažįstame islamą. Tai svarbiausias dalykas, kurį tikintysis liudija – visą savo gyvenimą, ir tai yra jo – tikėjimo pagrindas, garbinimas ir buvimas šiame pasaulyje esmė.

Kiekvienas musulmonas, net ir tas, kuris ką tik priėmė islamą, turi suvokti šių dviejų frazių reikšmę ir gyventi pagal tokį įsitikinimą.

Tikėjimo liudijimo svarbumas

Šis liudijimas yra vienas iš svarbiausių islamo aspektų, kurio pagrindu išvystyta visa islamo religija. Islamas yra vienintelė tikra monoteistinė religija, kurioje ypač pabrėžiamas garbinimas, nukreiptas ne į bet ką, o tik į Vienintelį Dievą. Tai yra gyvenimo būdas ir praktika, kur asmuo paklūsta ir garbina tik Dievą ir nieko daugiau.

Šis tikėjimo liudijimas primena mums gyvenimo tikslą, kurio esmė yra garbinti Dievą. Kaip yra pasakyta Korane:

„Ir Aš (Allahas) sukūriau džinus ir žmones tam, kad jie tik mane vieną šlovintų’’.

(Koranas 51:56)

Žinia apie Viešpaties Vienumą (Tauchydą), kuri yra atskleista liudijime, nebuvo būtent ta, kuri buvo perduota Pranašui Muchammedui, taika jam ir Viešpaties palaima. Tai buvo universali (globali) žinia visiems Viešpaties pasiuntiniams. Nuo tos pirmosios žmonijos atsiradimo aušros, Aukščiausiasis siuntė pranašus kiekvienam žmogui ir tautai, paliepdamas jiems garbinti – Jį Vienintelį – ir atmesti visas kitas neteisingas dievybes. Dievas sako:

„Ir be abejo, Mes (Allahas) kiekvienai žmonių kartai siuntėme pranašą skelbiantį: „Garbinkite Viešpatį (Allahą) vieną ir šalinkitės stabmeldystės’’. (Koranas 16:36)

Tikėjimo liudijimo reikšmė

Kiekvieno žodžio reikšmė šioje frazėje:

La: nėra;  -ilaha: kito dievo (dievybės);  -illa: išskyrus;   Allah: Allah (Dievą)

Literatūrinė šios frazės reikšmė būtų: “Nėra kito dievo (dievybės), išskyrus Allahą”

Pirmoji šios frazės dalis: atmetimas

„Nėra kito dievo (dievybės)” — čia dievas iš mažosios raidės, reiškiantis tą, kuris yra garbinamas. Nemažai žmonių pasirenka kokią nors tvarinį kaip dievą ar dievybę, bet jie yra klaidingi ir neverti garbinimo, t.y. jie neturi jokios teisės būti dievinami, net jei jie ir būtų verti to. Šis paneigimas apima visus prietarus, ideologijas, gyvenimo būdus ar bet kokią autoritetingą asmenybę, kuri reikalauja jai dieviško atsidavimo ar ištikimybės.

Kai kurie žmonės įsivaizduoja Dieviškąją Dievo Karalystę taip pat kaip žemiškąją karalystę. Tiesiog, laiko Jį karaliumi, turinčiu daug ministrų ir patikimų darbuotojų, jie save įsivaizduoja esant “šventaisiais” ir mažaisiais dievukais galinčiais būti užtarėjais per kuriuos kreipiamasi į Dievą. Iš tiesų, islame nėra jokio užtarėjo, nėra dvasininkų klasės, kur vienas turėtų “prisiimti” jų nuodėmes, kad jos būtų atleistos. Musulmonai meldžiasi tiesiog Dievui ir tiktai Jam vienam. Musulmonai taip pat atmeta visokio pobūdžio prietarus, pvz. astrologiją, chiromantiją, sėkmės talismanus ir būrimus.

Antroji šios frazės dalis: patvirtinimas

„Išskyrus Allahą” — paneigus bet kokio tvarinio teisę būti garbinamam, žodžiais „…išskyrus Allahą” liudijimas pripažįsta vienintelio Viešpačio (Allah) dieviškumą.

Daugelyje vietų Korane Viešpats (Allah) mini, kad būtybės ar daiktai, kuriuos žmonės laiko garbinimo objektais šalia Dievo (Allah), nenusipelno jokio garbinimo, jie neturi teisės būti garbinami, nes jie patys yra tvariniai ir neturi galios duoti jokios Dieviškos naudos.

“Ir prasimanė jie vietoje Jo dievus, kurie nekuria nieko, o patys sukurti. Jie patys neturi galios ką nors nuveikti sau ar duoti naudos, ir jie nevaldo nei mirties, nei gyvenimo, nei prikėlimo.” (Koranas 25:3)

Išvada: „La illaha ill‘Allah”  reiškia, „Nėra kito tikro dievo, išskyrus Allahą” arba “Nėra dievo, kuris būtų vertas garbinimo išskyrus Allahą” .

Reikšmės: ”Muchammedas yra Dievo (Allaho) pasiuntinys” aiškinimas

Kiekvieno žodžio reikšmė šioje frazėje:

Muchammad – Pranašas Muchammedas; rasūl – Pranašas; Allah – Allah (Dievo)

Šios frazės reikšmė skamba taip: “Muchammedas yra Allaho (Dievo) Pranašas”

Liudijant šį faktą, yra teigiama ir dar kartą patvirtinama, kad Pranašas Muchamedas, tebūnie jam taika ir Dievo palaima, yra Dievo Pranašas ir Pasiuntinys – žmonijai perduoti Dievo žinią, kaip buvo siųsti kiti pranašai ir pasiuntiniai. Šio fakto patvirtinimas turi daug prasmių. Pvz:

  1. Tikėti, kad jis buvo paskutinis Pranašas ir Pasiuntinys:

„Muchammedas nebuvo tėvas, kuriam nors iš jūsų vyrų, o tik — Allah Pasiuntinys ir pranašų antspaudas (paskutinis iš pranašų). Allah žino kiekvieną daiktą!” (Koranas 33:40)

  1. Tikėti, kad jis teisingai  perdavė Allaho žinią neiškreipdamos jos. Allah sako:

„…Šiandien Aš išbaigiau jūsų religiją ir atskleidžiau jums Savo malonę, ir pasitenkinau suteikęs jums islamą kaip religiją…” (Koranas 5:3)

  1. Tikėti kad jis buvo Pasiuntinys visai žmonijai. Allahas sako:

“Sakyk: “O žmonės! Aš — Dievo (Allaho) Pasiuntinys jums visiems…” (Koranas 7:158)

  1. Tikėti, kad viskas ką jis sakė apie religiją, buvo apreikšta nuo Dievo. Jis turėtų būti pavyzdys ir jam turėtų būti besąlygiškai paklūstama, nes jis kalba Dievo (Allaho) vardu ir paklusimas jam yra paklusimas Viešpačiui (Allahui).

„Ir nekalba jis nuo savęs. Tai — tik apreiškimas, kuris apreiškiamas.” (Koranas 53:3,4)

 “Kas paklūsta Pasiuntiniui, tas paklūsta Allahui…” (Koranas 4:80)

  1. Mes privalome garbinti Viešpatį (Allahą) pagal įsakymus perduotus jam. Jis panaikino visus kitus ankstesnius įsakymus, tame tarpe ir duotus Mozei.

„Tas, kas ieško kitos religijos, nei islamo, tas nebus išklausytas, ir Paskutiniajame gyvenime atsidurs tarp patyrusių nuostolį.” (Koranas 3:85)

  1. Viešpaties (Allaho) pasiuntinys Muchammedas, tebūnie jam taika ir Dievo palaima, yra mylimas ir gerbiamas. Žinojimas apie jo moralę, jo pasiaukojimą skelbiant monoteizmą, ir kantrybę savo oponentams (priešams), padidina dėkingumą jam. Kuo daugiau mes sužinome apie jo gyvenimą, tuo didesnę meilę – jaučiam jam.

Apibendrinus, liudijimas: „Muchammad rasūl‘Allah“ – reiškia paklusimą Pranašo Muchammedo, tebūnie jam taika ir Dievo palaima, nurodymams, tikėjimą tuo, ką jis pranešė, vengimą to, ką jis uždraudė, ir garbinimą Vienintelio Dievo taip, kaip jis mokė mus – tai neapsiriboja konkrečia tauta ar konkrečiu laikotarpiu.

_____________________

Straipsnio šaltinis: www.newmuslims.com

Questions