Įvadas į šariją (2 dalis)

Įvadas į šariją (2 dalis)

Aprašymas: Šios pamokos paaiškins šarijos ir fikh pagrindus, kurie yra reikalingi, norint suprasti Islamo taisykles ir nurodymus.

Tikslai:

  •        Išsiaiškinti fikh reikšmę ir jos ryšį su šarija.
  •        Palyginti šarija su fikh.
  •        Sužinoti apie penkias fikh taisyklių ypatybes.
  •        Suvokti šešis fikh vystymosi etapus.
  •        Suprasti bendruosius ir specialiuosius reikalavimus musulmonui teisininkui (fakih).
  •        Sužinoti apie pagrindines islamo švietimo institucijas.
  •        Sužinoti apie pagrindines fikh tarybas Vakarų pasaulyje.

 

Islamiški arabiški terminai:

  •        Fakih (dgs. fukaha) –(فقيه ( فُقَهاء –  musulmonas teisininkas.
  •        Fikh – فِقْه – Islamo teisės mokslas.
  •        Chadits (dgs. achadits) – أحادِث ) حَديث ) – tai pranešimas arba pasakojimas. Islame tai yra užrašytas pasakojimas apie Pranašo Muchammedo (taika jam ir Dievo palaima)  veiksmus bei tai, ką jis yra sakęs.
  •        Charam (haram) -حَرام – draudžiama.
  •        Makrūh -مَكْروه –  nemėgstama.
  •        Maslachah mursalah – مَصْلَحَة  مُرْسَلَة – viešasis interesas.
  •        Mubach – مُباح – leidžiama.
  •        Mustachab – مُسْتَحَب – rekomenduotina.
  •        Kijas   –قياس  –  analogija.
  •        Šarija – الشَّرِيعَة – Islamo teisė.
  •        Sunna – سُنَّة – šis žodis, priklausomai nuo mokslo srities, turi keletą reikšmių, tačiau dažniausiai tai reiškia visą tai, ką Pranašas (taika jam ir Dievo palaima) sakė, darė arba tai, kam pritarė.
  •        Uadžib – واجِب – privaloma, būtina.

 

Šarija – tai patvirtintos taisyklės, kurias Allahas įsakė Korane, sunnoje ir kituose, iš jų išeinančiuose, šaltiniuose.

Iš kitos pusės, fikh (islamo teisės mokslas) yra apibrėžiamas kaip mokslas apie praktines šarijos taisykles, išvestas remiantis detaliais įrodymais, esančiais šarijos šaltiniuose.(1)

Taigi, šarija yra tikslas, o fikh – kelias. Fikh yra aprašytas specialiose knygose bei enciklopedijose. Tai – taisyklių ir nurodymų rinkinys.

Fikh apima gerai islame žinomus praktinius tikėjimo dalykus. Tai aiškiuose tekstuose pateiktos taisyklės, pavyzdžiui, meldimasis penkis kartus per dieną ir draudimas vartoti alkoholį. Tai tikslu ir aišku. Fikh taip pat apima ir daug tikėjimo dalykų praktinių detalių, kurios yra svarstytinos. Ar kraujavimas anuliuoja religinį apsiplovimą? Ar apsiprausiant reikia perbraukti visą galvą ar tik dalį jos? Atsakymai į tokius detalius klausimus randami fikh knygose.

Koks fikh ir šarijos santykis? (2)

1) Šarija yra tikrosios Allaho atskleistos taisyklės. Tarp jų nėra jokio prieštaravimo ar konflikto. Jos įpareigoja kiekvieną musulmoną. Fikh išveda Islamo mokslininkai, žinomi kaip fukaha (teisininkai), iš šarijos tekstų ar kitų metodų, tokių kaip kijas (analogija) ar maslachah mursalah (viešasis interesas) pagalba. Šios išvestos taisyklės gali atitikti šariją, bet taip pat gali ir prieštarauti jai. Kitaip tariant, jei mokslininkas supranta teisingai, šarija bei fikh neprieštaraus vienas kitam. Tačiau jei jis padaro klaidą, šarija ir fikh išsiskiria. Šarija neegzistuoja tuštumoje. Ji pasiekiama per fikh.(3)

2) Šarija yra užbaigta, fikh – ne. Šarija daugiausia yra bendri principai ir elgesio taisyklės, iš kurių yra išvedami pamokymai kiekvienam mūsų kasdienio gyvenimo aspektui. Iš kitos pusės, daugeliu atveju fikh yra mokslininkų nuomonė. Daugumai jų šarija suteikia gaires, kurios detalizuojamos per fikh.

Šarija yra visuotinė ir taikoma kiekvienam žmogui, o fikh – ne.

3) Šarija yra įpareigojanti, o kai kurios fikh dalys – ne. Fikh pateikia aktualius atsakymus konkrečios vietovės tuo metu esamai visuomenei. Šarija yra neribota nei laiku, nei vieta. Dažniausiai, šarija pateikia bendras direktyvas, o tuo tarpu išsamūs konkrečių ir neturinčių precedentų problemų sprendimai yra formuojami būtent per fikh.

4) Šarija yra tobula, fiqh – ne.  Šarijoje nėra klaidų, nes tai yra dieviškas apreiškimas, tačiau fikh kartais gali būti klaidinga, nes tai yra žmonių pastangų ir samprotavimo rezultatas.

Fikh taisyklės

Fikh taisyklės yra skirstomos pagal penkias ypatybes:

1 – Uadžib (privaloma) – tai, kas reikalaujama iš kiekvieno musulmono, pvz. penkios kasdienės maldos.

2 – Mustachab (rekomenduotina) – tai, ką musulmonai yra skatinami daryti, pvz. pasninkauti pirmadieniais ir ketvirtadieniais.

3 – Mubach (leidžiama) – tai, ką daryti ar ne palikta nuspręsti pačiam musulmonui, pvz. gėrimo ar valgio pasirinkimas.

4 – Makrūh (nemėgstama) – tai, ko musulmonui geriau nedaryti, pvz. meldimasis, kai tiekiamas maistas.

5 – Charam (draudžiama): tai, kas musulmonui uždrausta, pvz. svetimavimas ir vogimas.

Fikh vystymosi etapai

Fikh buvo suformuota per tam tikrą laiką, skirtingose musulmonų pasaulio geografinėse vietovėse. Jo 1400 metų vystomosi raida gali būti skirstoma į šešis etapus (4):

1) Pagrindas – Pranašo Muchammedo (taika jam ir Dievo palaima) laikotarpis, 609 – 632 m.

2) Nusistovėjimas – Teisingų Kalifų laikotarpis, 632 – 661 m.

3) Plėtojimas – Omejadų  (Umajadų) dinastijos laikotarpis, 661 m. – 8 amžius.

4) Klestėjimas – Abasidų dinastijos iškilimo ir nuosmukio laikotarpis, 8 amžius – 10 amžiaus vidurys.

5) Įtvirtinimas – nuo Abasidų dinastijos nuosmukio iki paskutiniojo Abasidų kalifo nužudymo, 960 m. – 13 amžiaus vidurys.

6) Sąstingis ir nuosmūkis – nuo Bagdado užgrobimo iki šių dienų, 1258 m. – dabar.

Reikalavimai, taikomi fakih 

(musulmonui teisininkui)

Trys pagrindiniai reikalavimai Islamo mokslininkui, kuris specializuojasi fikh srityje, yra:

1. Žinios apie Islamą iš jo šaltinių: Korano, sunnos, bendro mokslininkų sutarimo ir teisinės analogijos (kijas).

2. Supratimas apie vyraujančią padėtį visuomenėje tam, kad jis galėtų tinkamai tvarkytis su tuometinėmis problemomis.

3. Dievobaimingumas ir geros intencijos.

Tiksliau kalbant, fikh mokslininkas (fakih) turi žinių apie šiuos dalykus:

  • arabų kalbą ir jos mokslą;
  • Korano ajas, kuriose atskleisti įstatymai, bei jų paaiškinimus;
  • achadits, kuriuose pateikti įstatymai, bei jų interpretacijas;
  • gali atskirti autentiškus achadits nuo silpnų;
  • žino, kurie įstatymai Korano ajose ir kurie achadits buvo anuliuoti, ir žino, kurie galioja;
  • gali atskirti tarp visuotiniai ir konkretiems atvejams taikomų, neribotų ir ribotų, skirtingo aiškumo įstatymų formuluočių;
  • žino mokslininkų nuomones įvairiais klausimais, žino, dėl ko jų nuomonės skiriasi ir dėl ko sutampa;
  • žino, kaip išvedama kijas (analogija);
  • žino, kaip išaiškinti vienas kitam prieštaraujančius įrodymus;
  • žino šarijos tikslus ir jų skirtingus prioritetus.

Pagrindinės islamo švietimo institucijos

Didžiausios islamo švietimo institucijos yra šios: Al Azharo universitetas Egipte (Al-Azhar University), Zaitūna universitetas (Zaituna arba Ez-Zitouna University) Tunise, Imamo Muchammedo Ibn Saudo islamiškasis universitetas  (Al Imam Muhammad ibn Saud Islamic University) ir Medinos islamiškasis universitetas (Islamic University of Medina) Saudo Arabijoje, Omdurmano islamiškasis universitetas (Umm Durman arba Omdurman Islamic University) Sudane ir Darul Ulūm (house of knowledge) Deoband (miesto pavadinimas) (Darul Uloom Deoband) Indijoje. Dauguma mokslininkų mokėsi šiuose universitetuose, jų filialuose arba kitose institucijose, kurioms šie universitetai daro įtaką.

Pagrindinės Fikh tarybos Vakarų pasaulyje

Svarbiausiais Islamo fikh tarybas sudaro gerai žinomi mokslininkai iš viso pasaulio. Žinomiausios tokios tarybos yra Mekoje, Džidoje, Kaire bei Indijoje. Trys pagrindinės fikh tarybos musulmonams, gyvenantiems Vakaruose, yra Amerikos Musulmonų Teisininkų Asamblėja (Assembly of Muslim Jurists of America), Europos Fatvų ir Tyrimų Taryba (European Council for Fatwa and Research) bei Šiaurės Amerikos Fikh Taryba (Fiqh Council Of North America.)

Skaityti toliauĮvadas į šariją (1 dalis)

_____________________________________________________________________________________________________________

Pastabos:

(1) Dr. Umar al-Ashqar „Al-Madkhal ila al-šarija wa Fiqh al-Islami“, p. 36.

(2) Dr. Umar al-Ashqar „Al-Madkhal ila al-šarija wa Fiqh al-Islami“, p. 42-43.

(3) Yusuf al-Qaradawi „Madkhal li-Dirasa al-šarija al-Islamiyya“, p. 22.

(4) Dr. Bilal Philips „The Evolution of Fiqh“, p. 17-18.

___________________________________________________________________________________________________________

Straipsnio autorius: C.Mofty

Straipsnio šaltinis: www.newmuslims.com

 [slickquiz id=16]

Questions