Id al Adcha – Aukojimo šventė (2 dalis)

Id al Adcha – Aukojimo šventė (2 dalis)

Aprašymas: Musulmonai turi dvi šventes: Id al Fitr ir Id al Adchą. Šiose pamokose bus paaiškinta viskas, ką reikia žinoti apie Id al Adchą tam, kad padarytumėte šią šventę savo gyvenimo dalimi ir pamalonintumėte Allahą.

Tikslai:

  •  Sužinoti išmintį, slypinčią gyvulio aukojime.
  •  Išsiaiškinti apie pagrindines udchijah taisykles.
  •  Susipažinti su penkiomis Pranašo Muchammedo (taika jam ir Dievo palaima) sunnomis (sektinti Pranašo veiksmai), susijusiomis su Id al Adcha.

 

Islamiški arabiški terminai:

  • Adzan – ٌأَذَان‎ – islamiškas būdas kviesti musulmonus į penkias kasdienes privalomas maldas.
  •  Id (Eid) – عِيدٌ   – festivalis arba šventė. Musulmonai švenčia dvi didžiąsias religines šventes, žinomas kaip Id al Fitr, kuri vyksta po Ramadano, ir Id al Adcha, vykstanti Hadžo (chadž) metu.
  • Id al Adcha – Aukojimo šventė.
  • Ghusl غُسْلٌ  – pilnas ritualinis apsiprausimas.
  • Ikamahإِقَامَةٌ  – šis terminas reiškia antrąjį kvietimą į maldą ir jis sakomas prieš pat maldos pradžią.
  • Khutbah خُطْبَةٌ – pamokslas.
  • Rakat – رَكْعَةٌ  maldos vienetas.
  • Sunna سُنَّة – terminas sunna turi kelias reikšmes, priklausomai nuo mokslo srities, tačiau bendrąja prasme priimtiniausia reikšmė yra visa tai, kas yra pranešta apie tai, ką Pranašas (taika jam ir Dievo palaima) sakė, darė arba tai, kam pritarė.
  • Udchijah (Udhiyah) – أُضْحِيَّةٌ  – aukojamas gyvulys arba kurbanقُربَانٌ – auka*.

 

Kodėl per Id ad Adchą aukojamas gyvulys?

Sūnaus paaukojimas – tai Abraomui (taika jam) skirtas tikėjimo išbandymas. Siekdami pažymėti ir prisiminti Abraomo (taika jam) išmėginimus, musulmonai skerdžia gyvulius, tokius kaip avį, kupranugarį arba ožką. Ši tikėjimo praktika dažnai neteisingai suprantama tų, kurie netiki. Taigi, būtina suprasti keletą dalykų:

  • Pirma, aukojimo metu neatliekami jokie išskirtiniai ritualai, išskyrus tai, kad gyvulys turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Gyvulys skerdžiamas tokiu pat būdu kaip ir įprastai bet kokiu metų laiku. Vienintelis skirtumas yra intencija. Įprasto skerdimo intencija yra gauti mėsos, bet Id al Adchos metu – garbinti Allahą, paminint Abraomui (taika jam) skirtą išbandymą.
  • Antra, yra ištariamas Viešpaties vardas, nes Allahas suteikė mums galią prieš gyvulius ir leido mums vartoti jų mėsą, bet tik vardan Jo. Skerdimo metu tardami Allaho vardą, mes primename sau, kad netgi gyvulio gyvenimas yra neliečiamas ir gyvenimą iš jo mes galime atimti tik vardan To, Kuris, visų pirma, jį suteikė.
  • Trečia, gero veiksmai išperka nuodėmes. Udchijah aukojimas yra garbinimo veiksmas. Pranašas Muchammedas (taika jam ir Dievo palaima) sakė, kad Allaho labiausiai mėgstamas veiksmas Id al Adcha dieną yra udchijah aukojimas ir kad šis gyvulys sugrįš Prikėlimo Dieną su ragais, skeltom kanopom ir kailiu. Jo kraują Allahas priima dar jam nepasiekus žemės. „Taigi, leiskite širdžiai žavėtis tuo.” (Tirmizi, Ibn Madžah)

 

Id al Adchos udhijjah (aukojamo gyvulio) taisyklės

1) Gyvulio rūšis.

Vieną avį gali paaukoti vienas žmogus arba šeima. „Allaho Pasiuntinio (taika jam ir Dievo palaima) laikais, žmogus aukodavo avį savo ir savo šeimos narių vardu ir jie valgydavo mėsą patys bei dalį jos duodavo kitiems.” [1]

Kupranugarį arba galviją aukoja septyni žmonės, nes taip nurodyta perdavime: „Galvijas būdavo aukojamas septynių žmonių vardu ir mėsą pasidalindavome.” [2]

2) Gyvulio amžius.

Tinkamas udchijah gyvulys turi būti tam tikro amžiaus. Minimalus amžius yra toks:

  • ėriukas arba avis – 6 mėnesių;
  • ožka – 1 metų;
  • galvijas – 2 metų;
  • kupranugaris – 5 metų.

3) Gyvulio savybės.

Jis turi būti be jokių trūkumų, nes Pranašas (taika jam ir Dievo palaima) sakė:

„Keturi gyvuliai netinka aukojimui:

*  vienaakis gyvulys, kurio trūkumas yra akivaizdus;

* sergantis gyvulys, kurio liga yra akivaizdi;

* šlubas gyvulys, kurio šlubčiojimas yra akivaizdus ir

* išsekęs gyvulys, savo kauluose nebeturintis čiulpų.” [3]

Yra ir daugiau mažesnių trūkumų, kurie nepadaro gyvulio netinkamu aukojimui, bet nemėgstama aukoti tokius gyvulius, kaip tuos, kuriems trūksta vieno rago ar vienos ausies arba ausyse turinčius įplyšimų ir pan. Jei gyvulys yra kastruotas, tai nelaikoma trūkumu.

4) Aukojimo laikas.

Jis turi būti paaukotas tam tikru laiku –  nuo Id al Adchos maldos ir khutbah pabaigos iki Dzul Chidžah mėnesio 13-osios dienos saulėlydžio. Pranašas (taika jam ir Dievo palaima) sakė:

„Tas, kuris paaukojo gyvulį prieš maldą, tegul tai pakartoja.” [4]

Id al Adchos aukojimo mėsą valgo šeima ir giminės, ji dalinama draugams, ir dovanojama vargstantiems. Mes pripažįstame, kad visą palaimą suteikia Allahas, todėl turėtume atverti savo širdis ir pasidalinti jomis su kitais.

Id al Adchos kalendorius 2015-2017 metais

Tikslios Id al Adchos dienos bus nustatytos pagal mėnulio stebėjimus, bet apytikslės ateinančių metų šios šventės datos yra šios:

  • 2015 m. rugsėjo 24 d.
  • 2016 m. rugsėjo 13 d.
  • 2017 m. rugsėjo 2 d.

 

Id al Adchos sunnos (sektini Pranašo veiksmai)

Keletas rekomenduojamų veiksmų Id al Adchos dieną gali suteikti papildomą atpildą. Nereikia jaudintis, jei kai kuriuos iš jų pamiršite, bet stenkitės atlikti kiek galima daugiau, kad gautumėte didžiausią apdovanojimą.

1) Šventės dieną Pranašas atlikdavo pilną ritualinį apsiprausimą (ghusl).

2) Šventinei maldai Pranašas vilkėdavo savo geriausius drabužius. Kai eina į Id maldą, tiek vyrai, tiek moterys turėtų dėvėti tinkamus, kuklius islamiškus drabužius.

3) Pranašas, eidamas į šventinę maldą ir iš jos, rinkdavosi skirtingus kelius.

4) Kita sunna (sektini Pranašo veiksmai) yra skelbimas apie Allaho didybę šiais žodžiais:

Takbiro žodžiai:

Allahu akbar, Allahu akbar, Allahu akbar, lia ilaha illa Allah. Allahu akbar, Allahu akbar ua li-lahil chamd.

Vertimas:

Allahas yra Didis, Allahas yra Didis, Allahas yra Didis, nėra kitos dievybės išskyrus Allahą. Allahas yra Didis, Allahas yra Didis ir visa šlovė skirta Allahui.

Šie žodžiai sakomi išeinant iš savo namų į maldos atlikimo vietą ir kartojama iki tol, kol imamas išeina į priekį atlikti maldą.

5) Id al Adchos dieną rekomenduojama nevalgyti nieko iki tol, kol grįžtama iš maldos tam, kad būtų valgomas patiekalas iš udchijah, jei buvo atliekamas aukojimas. Jei neplanuojama atlikti aukojimo, tada nieko tokio, jei pavalgoma ir prieš maldą.

Šventinės maldos atlikimo būdas

Pranašas (taika jam ir Dievo palaima) neatlikdavo jokios kitos maldos visiškai prieš arba iš karto po šventinės maldos. Tačiau jei šventinė malda atliekama mečetėje, prieš atsisėdant pasimeldžiami du rakatai.

Prieš šventinę maldą nėra jokio adzan arba ikamah. Pranašas (taika jam ir Dievo palaima) pirma atlikdavo maldą, o tada sakydavo pamokslą (khutbah).

_________________________________________________________________________________________________________________________________
Pastabos:

[1] Ibn Madžah, Tirmidzi.

[2] Sachych Muslim.

[3] Sachych al Džami.

[4] Sachych Al Bukhari, Sachych Muslim.

*Kurban Bairam –  taip šią šventę vadina vietiniai Lietuvos totoriai.

_______________________________________________________________________________________________________________________________

Straipsnio autorius: C.Mofty

Straipsnio šaltinis: www.newmuslims.com

Taip pat skaitykite: Id al Adcha – Aukojimo šventė (1 dalis) ir Id al Adcha – Aukojimo šventė (3 dalis)

 

[slickquiz id=15]

Questions