Id al Adcha – Aukojimo šventė (1 dalis)

Id al Adcha – Aukojimo šventė (1 dalis)

Aprašymas: Musulmonai turi dvi šventes: Id al Fitr ir Id al Adchą. Šiose pamokose bus paaiškinta viskas, ką reikia žinoti apie Id al Adchą tam, kad padarytumėte šią šventę savo gyvenimo dalimi ir pamalonintumėte Allahą.

Tikslai:

  •  Sužinoti pagrindinius faktus apie Id al Adchą .
  •  Išsiaiškinti apie al-ajjam ul-Ašr (Dešimt dienų) ir jų reikšmę.
  •  Išsiaiškinti apie jaum ul Arafah (Arafato dieną) ir jos reikšmę.
  •  Susipažinti su Id al Adchos – عيد الأضحى istorija ir tikslais.

 

Islamiški arabiški terminai ir reikšmė:

  • Dua – دُعاءٌ – nuolankus prašymas, maldavimas, ko nors prašant Allaho.
  • Id al Fitr – عيد الفطر – musulmonų šventė Ramadano pabaigoje.
  • Id al Adcha – عيد الأضحى. – Aukojimo šventė.
  • Ramadan – رَمَضان – devintasis islamiško mėnulio kalendoriaus mėnuo. Tai mėnuo, kurio metu privalomas pasninkas.
  • Hadž (chadž) – حَجٌّ –  piligriminė kelionė į Meką, kur piligrimas atlieka nustatytus ritualus. Hadžas (chadž) yra vienas iš penkių islamo stulpų, kurį kiekvienas suaugęs musulmonas turi atlikti bent kartą gyvenime, jei gali tai sau leisti ir turi fizines galimybes.
  • Dzul chidžah – ذو الحجة – dvyliktojo islamiško mėnulio kalendoriaus mėnesio pavadinimas ir išvertus į lietuvių kalbą reiškia „piligrimystė”.
  • Jaum ul-Arafah – يَومُ العرفة – Arafato diena, kada piligrimai susirenka į vietovę, pavadinimu Arafah.
  • Halal (chalal) – حَلالٌ  – leistinas.
  • Al ajjam ul-Ašr  – الأيَّمُ العَشْر – islamiško dzul chidžah mėnesio Dešimt dienų mėnesio pirmos dešimt dienų.
  • Lailat al-Kadr – ليلة القدر – palaiminta naktis, esanti tarp paskutinių dešimt Ramadano, pasninko mėnesio, dienų.
  • Subchana llah – سُبْحانَ  الله  – Koks tobulas yra Allahas, neturintis jokių trūkumų.
  • Al-chamdu li-llah – الحَمْدُ  لِلَّهِ  – Visi garbinimai ir padėkos tik Allahui. Sakydami tai, mes esame dėkingi bei patvirtiname, kad viskas iš Allah.
  • Allahu Akbar –  اللَّهُ  أَكْبَر  – Allahas yra Didis.

 

Neturint musulmonų šeimos, nebešvenčiant Kalėdų, Velykų ar kitų tikėjimų religinių švenčių, naujam musulmonui islamiškųjų švenčių atsiradimas jo gyvenime yra nemaža permaina. Tačiau nereikia dėl to per daug apgailestauti ar jaudintis. Visų pirma, reikėtų daugiau paskaityti šiomis temomis ir pasigilinti į islamiškųjų švenčių prasmę. Antrasis patarimas būtų sekti islamo praktikomis, aprašytomis šiuose straipsniuose apie Id al Adchą arba kitais bendrais pasiūlymais pavyzdžiui, pateiktais straipsnyje „Geri įpročiai kuriuos nauji musulmonai turėtų išsiugdyti“. Trečiasis patarimas  –  daryti dua Allahui, nes Jis iš tiesų yra padedantis. Šios kelių dalių pamokos išmokys jus visko, ką jums reikia žinoti apie šią šventę, o taip pat paaiškins kitas smulkmenas tam, kad galėtumėte pasisemti iš šios nuostabaus laikotarpio visą, kas įmanoma, ir lengvai pasinerti į islamišką gyvenimą.

 

Pagrindiniai faktai apie Id al Adchą

Islame yra dvi gražios šventės, kurios yra mūsų gyvenimo dalis: Id ul Fitr ir Id al Adcha.

Keletas pagrindinių faktų apie Id al Adchą:

  • Tariama kaip „id al adcha” ir reiškia „Aukojimo šventė”.
  • Id al Adcha yra susijusi su hadžu (chadž) – piligrimine kelione į šventą Mekos miestą, kuris kasmet sutraukia 2 milijonus musulmonų iš viso pasaulio.
  • Id al Adcha tęsiasi keturias dienas. Tuo tarpu Id al Fitr, švenčiama Ramadano pabaigoje, yra vienos dienos šventė.
  • Per Id al Adchą daug musulmonų šeimų aukoja gyvulį ir dalinasi mėsa su vargstančiais.

 

Pagal Allaho įsakymą abi musulmonų šventės švenčiamos nuo Pranašo Muchammedo (taika jam ir Dievo palaima) laikų. Jas nurodė Aukščiausiasis Allahas, todėl tai – autentiškos šventės islame. Jos nėra sukurtos žmogaus. Kokia jų pagrindinė prasmė? Mūsų Pranašas (taika jam ir Dievo palaima) pranešė mums:

„Tai – dienos skirtos valgymui, gėrimui ir Allaho prisiminimui.” [1]

Kitais žodžiais sakant, mes galime džiaugtis ir mėgautis halal (chalal), sveikais malonumais, nepamiršdami mūsų Kūrėjo.

Kokie atliekami veiksmai prieš Id al Adchą šventę?

Kaip minėta anksčiau, Id al Adcha yra susijusi su hadžu (chadž). Hadžo (chadž) atlikimas yra vienas iš penkių Islamo stulpų. Jis pradedamas atlikti dvyliktąjį islamiško kalendoriaus mėnesį, žinomą kaip dzul chidžah. O pačią šventę Id al Adchą viso pasaulio musulmonai švenčia dešimtąją dzul chidžah mėnesio dieną. Pirmosios dešimt dienų turi tam tikrų ypatumų. Arabiškai jos vadinamos al ajjam ul-Ašr. Šis garbinimo laikotarpis suteikia daug naudos, tokios kaip galimybę pasitaisyti savo trūkumuose ir grąžinti skolas už buvusius nusižengimus ar bet ką, kas buvo praleista.

Pirmųjų dešimt dienų ypatingumas

Dzul chidžah mėnesio pirmos dešimt dienų – Al ajjam ul-Ašr – turi šias penkias ypatybes:

1) Allahas prisiekia jomis Korane, o toks prisiekimas kuo nors parodo mums to svarbiausią reikšmę ir ypatingą naudą. Allahas sako:

„Prisiekiu ryto aušra! Prisiekiu dešimčia naktų!” (Koranas 89:1-2)

2) Ankstesnieji Korano mokslininkai paaiškino, kad ši aja kalba apie pirmųjų dešimt dzul chidžah mėnesio dienų.

3) Tam, kad mus įtikintų šių dienų ypatingumu, Pranašas (taika jam ir Dievo palaima) liudijo, kad tai yra geriausios dienos pasaulyje. Dešimt dienų yra geriau nei visos kitos dienos metuose, be jokių išimčių, netgi ne paskutinės dešimt Ramadano dienų! Tačiau paskutinės dešimt Ramadano naktų yra geriau, nes jose yra  lailat al-Kadr (Galybės naktis).

4) Nėra nuostabesnių dienų Allahui ir jokių kitų dienų, kada Jis labiau mėgsta gerus poelgius, nei kad šios dešimt dienų, todėl musulmonas šiuo metu turi dažnai kartoti subchana llah, al-chamdu li-llah ir Allahu Akbar.

5) Tarp šių pirmų dešimt dienų yra aukojimo diena ir hadžas (chadž).

6) Devintoji dzul chidžah diena yra vadinama jaum ul-Arafah (Arafato diena). Tai diena, kada piligrimai susirenka Arafato lygumoje, esančioje šešios mylios nuo Mekos. Pati Arafato diena turi daug ypatybių.

Arafato dienos ypatingumas ir šios dienos praktika: 

  • Jaum ul Arafah yra diena, kurią Allahas išbaigė Islamo tikėjimą.
  • Jaum ul Arafah vyksta vienas iš didžiausių pasaulyje susirinkimų.
  • Jaum ul Arafah  yra diena, kai atsakomos maldos. Šią dieną viena iš maldavimų atlikimo etiketo taisyklių yra pakelti savo rankas taip, kaip Allaho Pasiuntinys (taika jam ir Dievo palaima) darė, sakydamas dua Arafato vietoje – jo rankos pakilo iki jo krūtinės (Abu Daūd).
  • Tiems, kurie neatlieka chadžo, Arafato dieną rekomenduojama pasninkauti. Pranašas (taika jam ir Dievo palaima) sakė:

 

„Pasninkas Arafato dieną panaikina dvejų metus nuodėmes: praėjusių ir ateinančių.” [2]

„Tačiau kaip Allaho Pasiuntinys (taika jam ir Dievo palaima) pranešė, nemėgstama, kad Arafato dieną pasninkautų piligrimas.”[3]

  • Jeigu norite atlikti gyvulio aukojimą arba prašyti, kad kažkas kitas tai padarytų jūsų vardu, nebegalite kirptis plaukų ir nagų nuo pirmosios iš dešimties dienų iki tol, kol paaukosite arba tai bus padaryta jūsų vardu.

Id al Adchos istorija ir tikslai

Id al Adchos istorija mena Pranašo Abraomo (taika jam), svarbios asmenybės judaizme, krikščionybėje ir islame, laikus. Id al Adcha žymi didį įvykį, kai sapne Allahas paprašė Abraomo paaukoti savo sūnų, kaip savo paklusnumo Allahui įrodymą:

„O kada jis pasiekė (amžių), kai jau galėjo (rimtai dirbti) su juo, jis tarė: „Sūnau mano, aš matau sapne, kad skerdžiu tave aukojimui, ir žiūrėk, ką apie tai galvoji?” Jis tarė: „Tėve mano, daryk, kas tau įsakyta; Jeigu Allahas panorės, tai pamatysi mane iš kantriųjų.” (Koranas 37:102)

Kai Abraomas (taika jam) buvo bepradedantis aukoti savo sūnų Izmaelį (ramybė jam), Allahas apreiškė jam, kad jo „auka” buvo įvykdyta. Jis parodė, kad jo meilė savo Viešpačiui viršija meilę visam kitam, kad jis būtų atlikęs aukojimą iš paklusimo Allahui. Šios istorijos versija taip pat yra ir Biblijoje, Senajame Testamente.

Kai kurie žmonės jaučiasi sutrikę dėl to, kodėl Allahas paprašė Abraomo paskersti savo sūnų. Žymus Islamo mokslininkas Ibn al Kajjim (Ibn al Qayyim) paaiškino:

„Tikslas buvo ne tai, kad Abraomas nužudytų savo sūnų. Iš tiesų tikslas buvo paaukoti jį savo širdyje, taigi visa meilė priklausė vieninteliam Allahui.”

Taigi, viena iš mūsų tradicijų yra tai, kad palaimingų dešimt dienų metu ir Id al Achos dieną mes prisimename Abraomo auką. Mes apmąstome tai, kas padarė jį tokiu stipriu tikinčiuoju, tuo, kurį Allahas mylėjo, palaimino ir padarė visų tautų lyderiu, kuriuo sekame.

______________________________________________________________________________________________________________________________

Pastabos:

[1] Sachych Al Bukhari.

[2] Sachych Muslim.

[3] Abu Daūd.

_____________________________________________________________________________________________________________________________

Straipsnio autorius: C.Mofty

Straipsnio šaltinis: www.newmuslims.com

Taip pat skaitykite: Id al Adcha – Aukojimo šventė (2 dalis) ir Id al Adcha – Aukojimo šventė (3 dalis)

[slickquiz id=14]

Questions