Dvasinė maldos nauda

Dvasinė maldos nauda

Aprašymas: Paskirti dalį iš kasdieninės rutinos laiko, sustoti ir pasimelsti yra Dievo įsakymas, tačiau ar tai, suteikia ir  teisę į dvasinę naudą?

Tikslai:

  •         Suprasti, kad malda – tai būdas prisiminti Allahą ir padidinti dievobaimingumą.

  •         Suprasti santykį tarp maldos ir atgailos, maldos ir disciplinos, maldos ir nuolankumo.

Islamiški terminai:

Salah –صَلاةُ – malda

Imam – إِمامٌ  – maldos vedantysis

Takua –تَقْوَى – dievobaimingumas

Sudžiūd –سُجُودٌ – klūpėjimo pozicija maldos metu

Allaho prisiminimas

Beveik kiekvienas modernus žmogus turi daugį elementarių žemiškų užsiėmimų: užsidirbima pragyvenimui, eina į mokyklą, maitinasi, miega, bendrauja… Savaime suprantama, kad būdami tokie užsiėmę mes pamirštame Allahą ir įsipareigojimus Jam. Kai mes pamirštame Allahą, šis gyvenimas ir kasdieniai rūpesčiai tampa pagrindiniu dalyku okupuojančiu žmogaus protą. Troškimai pašėlsta. Žmogus pradeda „vaikytis savo šešėlį“ – tai, ko jis niekada negalės pagauti. Daugumai pinigai tampa pagrindiniu gyvenimo tikslu. Kuo daugiau pinigų uždirbi, tuo daugiau išleidi, ir todėl vis daugiau jų nori.

Allahas nustatė laiką, kad reguliariai, kelioms minutėms, žmogus atsitrauktų nuo kasdienių gyvenimo darbų ir garbintų Jį. Tai pirmiausias dalykas ryte prieš pradedant savo dieną, viduryje dienos, vėlyvą popietę, vakare ir naktį prieš einant miegoti. Kai meldžiamasi deramai ir  susikaupus, tuomet malda pažadina ir stimuliuoja sielą. Musulmonas primena sau, kad Allahas yra atsakingas už viską; kad jis yra ištikimas Allaho tarnas, ir kad patenkinti Allahą yra svarbiausias jo tikslas. Kelioms minutėms, penkis kartus per dieną, musulmonas palieka šį pasaulį ir sutinka savo Viešpatį:

„Tad garbink Mane ir atlik maldą, kad Mane prisimintum!“ (Koranas 20:14)

Dievobaimingumas (arabiškai Takua)

Maldos (salah) taip pat padaro žmogų dievobaimingą. Kai žmogus meldžiasi penkis kartus per dieną, jis įpranta prie Dievo akivaizdos jautimo, ir jis išvysto pojūtį, kad Allahas jį visada stebi. Jis niekada negali būti paslėpęs nuo Allaho, netgi tada, kai jis yra vienas. Dievobaimingumo jausmas sulaiko širdį tarp baimės ir vilties. Allaho baimė sulaiko musulmoną nuo uždraustų dalykų ir skatina jį atlikti privalomuosius; tai meilė Dievui, persipynusi su pamaldžiu nuolankumu. Tai skatina jo religinį atidumą ir atsakingumą. Nuolatinė malda padidina Allaho įsisąmoninimą.

Atleidimo siekimas

Klysti – žmogiška, ir netgi patys pamaldžiausi musulmonai nusideda ir privalo atgailauti. Visi mes privalome nuolatos prašyti Allaho atleidimo ir stengtis išvengti klaidų. Kai žmogus nejaučia nuolatinio ryšio su Allahu, vargu ar jis jaučiasi kaltas dėl savo nuodėmių ir atgailauja. Kartais, jei žmogus ilgai nebeprašė Allaho atleidimo, tikėtina, kad jis taps abejingas savo nuodėmėms ir netgi pamirš, kad jis nusideda, taigi netgi neprašys atleidimo už tai. Tam tikri atgailavimai maldose (salah) primena musulmonui jo nuodėmes ir skatina jį prašyti atleidimo už jas. Tai musulmoną priverčia jaustis kaltu dėl nuodėmių ir atgailauti tuoj pat, kai nuodėmė yra atlikta. Musulmonas išmoksta nuolatos siekti atleidimo dėl nuodėmių ir jis niekada nesijaučia nutolęs nuo Mylinčiojo Viešpaties. Malda leidžia žmogui tiesiogiai  Allaho prašyti atleidimo dėl jo trūkumų.

Malda savaime, yra būdas panaikinti nuodėmės, kad ir mažąsias.[1]

Allaho Pasiuntinys, tebūnie jam taika  ir Dievo palaima, paklausė:

„Kaip manote, jei prie kurio nors iš jūsų durų tekėtų upė, ir jis maudytųsi joje penkis kartus per dieną, ar koks nors purvo pėdsakas būtų likęs ant jo? “

Jie (kompanionai) pasakė: „Jokio purvo pėdsako nebūtų likę ant jo. “

Pranašas, tebūnie jam taika  ir Dievo palaima,  pasakė : „Tai tas pats kaip ir penkios kasdieninės maldos, kurių dėka Allahas panaikina nuodėmes.“

(Sachych Al-Bukhari, Sachych Muslim)

Susitvardymas ir drausmingumas

Malda geba pagreitinti teigiamus pokyčius žmonių gyvenime. Gebėjimas atitrūkti nuo visko, ką darėme ir išsirikiuoti eilėmis už maldą vedančiojo (vadinamo Imamu) penkis kartus per dieną mečetėje, ar savarankiškai atlikti maldas darbe ar mokykloje, disciplinuoja mūsų gyvenimą. Žmonės įstoja į armiją išmokti drausmingumo ir visi tuo žavisi. Taip pat ir malda moko mus atlikti tam tikrus judesius, ištarti specialius žodžius specifiniu laiku. Visos kūno dalys yra valdomos, paklūstančios ir garbinančios Allahą, ir jeigu disciplina yra sulaužyta, malda turi būti pakartota.

Islamas pripažįsta, kad mes visi esame skirtingi, dėl to daugeliu atvejų leidžiamas lankstumas. Maldos vedantysis (imamas) turėtų neprailginti maldos. Iš moterų nereikalauja melstis mečetėje. Sergantis žmogus gali melstis sėdėdamas, jei to negali, tuomet netgi gulėdamas. Drausmingumas, išmoktas maldoje, turi būti išugdytas ir kitais religinio ir kasdieniško gyvenimo aspektais.

Kaip nesidairome aplink meldžiantis, taip turėtume nesižvalgyti į draudžiamus objektus ir ne maldos metu. Taip kaip mes naudojame savo liežuvį garbinti Allahą, taip ir ne maldos metu mes neturėtume jam leisti apkalbinėti ar meluoti. Taip kaip mūsų rankos ir pėdos atlieka valdomus veiksmus, taip ir ne maldos metu mes neturėtume jų naudoti tam, kas nedora: vogti, pirkti ar valgyti tai, kas uždrausta. Mes turėtume eiti ne link draudžiamojo, bet tolyn nuo to. Tai esmė, apie kurią Allahas mums sako:

„…juk malda sulaiko nuo niekšybės ir nuo to, kas smerktina…“  (Koranas 29:45)

Ramybės ir susikaupimo ugdymas meldžiantis

Labai svarbi maldos sudedamoji dalis yra susikaupimas, ramybė ir nuolankumas pasiektu giliu susikaupimu. Allahas Korane sako:

„Išties tikintieji suklestės, kurie nuolankūs savo maldose.“  (Koranas 23:1-2)

Maldos tikslas nėra tik atlikti bereikšmį ritualą. Kad malda būtų priimta, ji turi būti atlikta su užsidegimu. Išmok arabiškų žodžių, naudojamų maldoje, reikšmę, susitelk į jų prasmę, kad ir kokią Korano dalį sakysi. Žinok, kad Allahas tavęs klauso ir atsako į maldas. Sutelk žvilgsnį į klūpėjimo poziciją (sudžiūdą) arba užmerk akis, jei kas nors tave blaško, ir kitaip negali susikaupti. Susitelkiant į žodžius, sakomus skirtingose padėtyse, didinant suvokimą, kad yra stovima prieš Allahą, pasirenkant maldai patogią, švarią vietą be triukšmo, galima padidinti susivaldymą maldos metu.Tačiau visada galima tobulėti. Nuramink mintis galvoje ir susikaupk ties Allaho palaiminimais gyvenime, pajausk savo nereikšmingumą prieš Didingąjį Kūrėją, pasijausk kaltas dėl savo nuodėmių. Tai padės tau sumažinti įtampą, nerimą ir rūpestį. Tik tiek mūsų protas ir kūnas gali pakelti. Malda atpalaiduoja ir padeda atgauti prarastą gyvenime susikaupimą. Malda — tai vaistas sielai. Bet, reikia kantrybės, reikia įprasti prašyti Allaho pagalbos,kad malda (salah) pasiektų tokią susikaupimo būseną. Pozicija maldos metu yra svarbi. Pavyzdžiui, klūpėjimo pozicijoje, tikintysis yra arčiausiai Allaho, kaip tik gali būti įmanoma, taigi jis turėtų pajausti šį artumą ir nuolankiai maldauti dar labiau.

Norint pasiekti aukštą susikaupimo ir nuolankumo lygį meldžiantis, reikia nuolatinio darbo ir pastangų. Bus nuopuolių, bet nei vienas niekada neturėtų apliesti ar palikti maldos (salah). Prisimink! Tai sujungia tave su Kūrėju. Tu meldiesi ne tik tada, kai tau lengva tai atlikti ir kai jauti, kad tai veikia. Dažnai, naujas musulmonas priėmęs islamą su didžiuliu užsidegimu daug skaito, klauso įrašų, ieško informacijos internete, kalba su draugais… Tačiau praėjus kuriam laikui jo užsidegimas išblėsta. Šiuo kritiniu momentu ateina tikrasis išbandymas: jaučiamas tikėjimo silpnumas, malda tampa varginančia pareiga. Tuo metu prisimink keletą gerų patarimų ta, ir nenustok melstis!

________________________________________________________________________________________________________________________________

Išnaša:

[1] Nuodėmės nevienodos. Kai kurios yra didesnė, negu kitos. Allahas Korane sako:

„Jeigu jūs vengsite didelių nuodėmių, kurios draudžiamos jums, Mes išvaduosime jus iš jūsų piktadarysčių…“  (Koranas 4:31)

_____________________________

Straipsnio šaltinis: www.newmuslims.com

[slickquiz id=3]

Questions